Naktis. Klausausi lietaus barbenimo į stiklą, tolimų traukinių,tylaus laikrodžio tiksėjimo,pravažiuojančių mašinų motorų,o galva net tvinksi nuo skausmo. Maloni vėsa glosto rankas ir skruostus, kažkur tamsoje garuoja mėtų arbata. Tyliai tyliai balkone vienaragiai niūniuoja Pink floyd'ų Wish you were here ir visą mane užlieja ramybė.O kartu ir nepaaiškinamas liūdesys. Pradeda lyti žvaigždėmis mano kambary,kol švelniai žlunga svajonės. Ir užsižiebia du mėnuliai,žibantys kaip deimantai ir kvepiantys kaip sūris. Mano lova virsta vandenynu ir aš tarsi sunkus akmuo grimztu liūdnai mėlynam vandeny. Lėtai skęstu savo pačios sukurtam vandenyne,kol sunkios mano kojos atsimuša į dugną. Pramerkiu akis nušviestam saulės kambaryje,o mano skruostai nubučiuoti saulės. Nusišypsau. Daugiau niekada nebevogsiu saldainių sapnuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą